naujienos palydint mėnesį

Ne daug tų naujienų ir yra. Pirma ir svarbiausia - praradome vieną savo kursiokių, Olgą Jelkiną, kuri, geresnio gyvenimo ieškodama, išvyko studijuoti psichologijos į vieną Jungtinės Karalystė miestų. Tai ir linkiu jai sėkmės ten, o kartu ir graužiu save, kodėl aš pats neišvažiavau. Gal nelemta, gal pirmiau reiki išvažiuot pagal Erasmus, po to Erasmus praktika, o galiausiai ir dvišalių mainų pagrindu. Visur užsienis, bet ten tikiusi geresnės kokybės ir kažko naujo/įdomaus, kas reikalautų stengtis labiau nei dabartinė padėtis. Nesijaučiu per daug nutolęs nuo vidurinės mokyklos.
Bet viską pradedu kelione į Berlyną, nebūsiu visą ateinančią savaitę, tad laukiu nesulaukiu susitikimo su išsiilgtaisiais spalio šeštą dieną.
Gal kažkam nepatinka mano kritinis požiūris į studijas, bet pažvelkit į tai kitu kampu - esate kavinėje ir jums siūlo pasivaišinti iš garantijos išėjusiais patiekalais, kai tuo metu konkurentė kavinė (į kurią, beje, tektų važiuoti autobusu) vaišina ką tik pagamintais patiekalais. Taip, mes alkani, artimoje kavinėje dirba teta, ten gera atmosfera, ten eina jūsų draugai. Bet esmė - valgis, o aš noriu jo šviežio. Čia galima sulygionti ir Skrobačą su Kaunu ir jų dėstyta popieriaus klasifikacija. Manau, daug dalykų, kas mums išdėstoma, yra pasenę, tik ne viską galime tinkrinti.
Čia tokis video, kuris gal neiliustruoja, bet parodo, kaip turėtumėme rodyti požiūrį į šiuometinį mokymo lygį.

Perliukai

Truputis išminties perliukų, kuriuos mokslo ir žinių nešėjai pompavo į mūsų studentiškas galvas.

"Protaujame sveiko proto ribose" (Merž.)

"Prustas žodžių dosnumu - tikras Santa Klausas" (Meln.)

"Mes esam skyrybos ženklai" (Merž.)

"Paraščių žmogus" (Merž.)

"Seksą sukūrė tekstai" (Merž.)

"Žmogus-dėžė" (Remis M.)

"Spurgininkai ateis ir nukonkuruos tave!" (Gylys)

"Jei jūs kalbėsit žmonėms suprantama kalba - jie jūsų negerbs" (Gylys)

"Nėščias vyras prie Puškino paminklo" (Merž.)

"Universitetas sugadino vargšą Misiūną" (trečiakursės)

"Mergaitės nebijo būti iškastruotos" (Šalaj)

"Kūrinys-transformeris" (Meln.)

"Toks jausmas, kad stumiu" (Merž.)

"Girti beduinai dainuoja" (Merž.)

"Kad Gylys būtų geras" (Agnės kalėdinis noras)

"Kad nereikėtų stovėt eilėj ir daugintis" (Čepytė)

"Kas tu esi? Aš esu kompiuteris!" (Dubinas)

"Tarp plaukų ir barzdos kyšo ausis" (kom. įgūdžiai)

"Vyriškis į užpakalį sušukuotais plaukais" (kom. įgūdžiai)

"Gūglė valdo pasaulį" (Remis M.)

"Perskaičiau ir supratau, kodėl moterys tavęs nemyli" (Remis M.)

"Biškį nusišnekėjau ar ne dar?" (Janul.)

"Vėl tikrovė grįžta liūdnuoju galu" (Janul.)

"Empirinis kažkoks ten suvokimas kažkokiame kažkame" (Janul.)

"Vieniems dingsta stotelės, kitiems - vieta stovėjimo aikštelėj" (Rasutė apie Merž. ir Janul. sugebėjimus)

"Tais metais aš gimiau, augau ir vysčiausi" (Janul.)

Seimo rinkimai 2008

"Ei, studente, nežiopsok, traukiniais pigiau važiuok" skelbė šūkis Lietuvos Geležinkelių kompanijoje. Nežinau, kiek iš jūsų nežiopsojote, bet dabar artėja svarbesnis dalykas netgi už vasarą. Jis vadinasi rinkimai. O renkame ne bet ką, ne tuos, kas žarsto pažadus didinti pensijas, ne tuos, kurie reguliuos naftos, šildymo kainą, statys naują atominę elektrinę ar svarstys, įvesti progresinius mokesčius, ar ne. Visų pirma, mes renkame tuos, kurie darys visa, kas aktualu mums. Tai - švietimo reforma: ar turėsime mokamą, ar ne (kiekvieno pasirinkimas), ar džiaugsimės pabaigę studijas ir jų kokybe, ar gautas diplomas mums ką nors garantuos. Taip pat rinkimų kaina - žmogaus teisės, lygybė, apsisprendimas gimdyti ar daryti abortą - ką čia slėpti, panelės, pačios jau esate pačiame jėgų ir gimdymo žydėjime :) Gal kas nori socialinės lygybės ir valdžios rūpesčio jumis, gal kas norit, kad Lietuva statytų Nato bazes, o gal - kad kurtų geresnius santykius su Rusija. Gal jums nesvarbu, kiek uždirbs mokytojai (dėstytojai), medikai bei policininkai, tačiau visų jų paslaugomis naudojatės, tad atsižvelkit, ar jų algų pakėlimas pagerins jų darbo rezultatus.
Kad ir kokios jūsų pažiūros, kad ir kaip jūs žvelgiate į pasaulį - esat konservatoriai ir tikite tradicijų puoselėjimo svarba, manote, kad visi žmonės turi gauti tas pačias socialines sąlygas ir turi ateiti galas turtinei diferenciacijai (socialdemokratija), o gal esate liberalai, manantys, kad valdžia neturi kištis į verslą, o žmonių individualus pasirinkimas jums siektina vertybė, - visai nesvarbu. Viso šio teksto, raginimo, socialinės reklamos esmė paprasta - jūs sprendžiate, kas sėdės Parlamento kėdėse, kas spręs klausimus, aktualius jums. Būtent jums, jauniems žmonėms, vienišiems ir turintiems šeimas, lietuviams, rusams, lenkams ir armėnams, siekiantiems laisvės ir tikintiems gauti daugiau garantijų, būsimiems verslininkams ir darbininkams, liksiantiems Lietuvoje ar išvažiuojantiems, norintiems gausios šeimos ar karjeros, heteroseksualiems ir homoseksualiems, katalikams, musulmonams ir ateistams, feministėms ir kaimietėms, tikintiems šia propaganda ir turintiems savo tvirtą nuomonę - išsirinkite tai, kas labiausiai atitinka jūsų lūkesčius ir pozicijas ir padovanokite savo balsą tiems žmonėms. Nes kada nors jie spręs klausimą, kuris, galbūt, bus svarbus jums asmeniškai.
O visi neapsisprendę ar norintiems pasitikrinti, užeikit į svetainę www.manobalsas.lt ir galbūt tai padės.
Tai ne reklama, man tiesiog užplaukė grafomanijos banga, tačiau kartu esu kupinas jaunatviško užsidegimo. Su metais jis dings ir nuolat bus sunkiau eiti į rinkimus. Kodėl išvengti šių pirmųjų mūsų gyvenime Seimo rinkimų? Nepasenkime anksčiau laiko.

Randomly random, rašom ką randam!

Aš, aišku, kaip nesvietiškai busy woman, teoriškai lyg ir neturiu laiko visokioms nesąmonėms, bet kažkodėl praktika su tuo nesutinka - ir net jei vienu metu buvo pradėję vaidentis, kad nieko gyvenime nedarau, kaip tik bėgioju pirmyn-atgal, vis vien galiausiai užsibaigiau besirelaksuodama (ne todėl, kad labai norėjau, bet turbūt taip šiandien buvo lemta) ne kur nors bare, pas draugus, mieste, patvory ar kokioj kitoj kultūringesnėj vietoj, o namie prie kompo, kur akivaizdžiai mano vieta, nes tik čia galima vaidinti, kad turi ką veikti tuo pat metu neveikiant absoliučiai nieko. Šita paini ir beprasmiška įžanga buvo reikalinga ne tik tam, kad jūs pradėtumėt žiovauti ir ranka ore knebinėti, o kur ta pagalvė, bet kad galėčiau patenkint savo ego ir papasakot, kaip instaliavausi Photoshopą ir dar daug kitų nereikšmingų dalykų. Juk rašyti smagu!

O šią nuostabią programą, mūsų platumose dar vadinamą Fotožopa, aš kadaise gūdžioj jaunystėj turėjau ir mirtinai nemokėjau naudotis, vėliau išmokau padaryt fotkes nespalvotas ir porą kitų negudrių dalykų, bet va dabar juk pradėjo šviestis šiokie tokie horizontai, o galbūt Dubinas iš mūsų pagamins bent šiokius tokius šios programos jei ne žinovus, tai bent ne visiškai apgailėtinus naudotojus. O mano pirmą bandymą kažką nupiešt ne su Paint'u galit pažiūrėt čia, jo visas kietumas tame, kad jis spalvotas :)

Bet ką aš čia, juk negražu taip imt ir pasakot apie save bendram bloge. Geriau pasakysiu, kad po seminaro pakeičiau savo nuomonę apie Čepį į gerąją pusę, ir galbūt jis man jau nebebus Čepys. Tiesą sakant, savo užsidegimu pasakojant apie knygotyros istoriją, bibliofiliją, bibliomaniją, etc. jis man kažkuo priminė Ričardą Kazlauską (prisimenat "Langą į gamtą"?). Pamaniau, kol kiekvienoj srity yra bent po vieną žmogų-fanatiką, Pasaulis tikrai nesugrius. Ir darrrrrrr. Kadangi šiuo momentu lyg ir neturiu ką veikti, o nuveikti 'ką nors naudingo' lyg ir nesinori, padarysiu šį tą šlykštaus ta proga, kad Vyckos M. paskaitos jau baigėsi. Man regis, kažkur sąsiuvinio gilumoj turiu jo nusišnekėjimų sankaupą, reik paieškot. Paskiau bus galima paieškot tokių dalykų ir iš praeitų metų, kiek pamenu, tokius daiktus kaupdavau dar nuo mokyklos laikų; bad habits, they never disappear.

Žiūrim, ką turim:

• "oi, kaip seniai į sąsiuvinį rašiau ką nors!" (su nenusakoma intonacija)
• "jeigu šauksit atsistoję prie ežero, kitam krante jus girdėt, bet jei ežeras bus išdžiuvęs, jūsų negirdės"
• "aišku, visada yra sunku žmogui išsiskirti su vienu ar kitu organu", "todėl vieni bijodami nuolat kalba, kiti dar kažką daro"
  
• "kaip tikras fetišistas, užsisakiau tą knygą" (apie McLuhan, aišku)
  
• "o ką, sėdi sau kine, gliaudai popkornus draugui ant sijono" (auditorijoj juokas) "tai ką, dar neturit draugų transvestitų?"

Aišku, čia viskas skamba kažkaip prasčiau nei buvo live, bet prisiminimams palaikyt vis dar tinka. Tiesą sakant, aš jau kaip ir linkus baigt šitą nelaimę, gal atsidarysiu alaus ir kokį Pulp Fiction ta proga darkart pažiūrėsiu, o gal apsimausiu vilnones kojines ir pasidarysiu arbatos, dar nenusprendžiau, o jūs laikykitės tvirtai, skaitykit Knygotyrą ir pasivaidenkit karts nuo karto ir čia.

Isterinis/istorinis žvilgsnis į pastarųjų dienų įvykius univero tematika

Aišku, nemažą dalį tų didžių įvykių jau nuplovė užmaršties lietūs, nuskendo jie Letos pursluose ir nebus atvaizduoti mano negrabiais pirštais... Jau pykina? Bet juk net ir taip pompastiškai pradėjus galima subliūkšti ir tęsti viską taip, kaip visada - banaliai ir žmogiškai, t.y., kaip išeina :)

Buvo ten įvairiausio šlamšto, įskaitant kursinio temų rinkimąsi ir dar kažką, bet pakalbėkim apie smagius dalykus, kurie džiugina ir nuskaidrina gyvenimus, suteikdami jiems tokių spalvų, be kurių mes visi būtumėm blankūs tarsi žuvys be dviračio... Jūs teisūs, aš apie paskaitas ir dėstytojus, jūs teisūs, aš bandau būt šmaikšti ir man nelabai sekasi.

Dabar mes jau žinom, kokią galią turi kunigo žodis bei kodėl kai kurias knygas turėti namie yra garbė, mes jau girdėjom, kas buvo pasakyta Broniui. Mes žinom, kas yra magic wand ir kaip sudėti ir atimti pažymėjimus. Sugebam atskirti afišas nuo plakatų. Mes žinom, nuo ko prasidėjo MTV ir ne tik mintinai mokam Video killed the radio star, bet, o Vatsonai, elementaru ir who killed the video one. Mes nepamiršom pradinių klasių kūno kultūros pamokų įgūdžių ir vis dar mokam sustoti prieš auditoriją ir išsiskaičiuoti nuo vieno iki dvylikos. Mes neišsigandom išgirdę, kad mediologijos egzą reiks laikyt pas šešis skirtingus dėstytojus ir dar žodžiu, net nepamąstėm, kokią baisybę laiko tai gali užtrukti ir kad tai taip panašu į sci-fi. Impossible is nothing! Atsakykit, kieno tai reklaminis šūkis, būsit dar šūstresni nei esat.

Ai, o apie medioloooooooooogiją! Laukiunesulaukiu pamatyt, kaip atrodys likę 4 dėstytuvai, tikiu, kad ir jie paliks neišdildomą įspūdį. Naktimis sapnuoju, kad sėdžiu sausakimšoj salėj, man kažką pasakoja, o aš nieko nieko nieko negirdžiu, o jei girdžiu - nesuprantu. Deja vu. (deja, vu?) Dar , be abejo, sapnuoju Kauną kodiniu pavadinimu Čepys (kodinį pavadinimą pati sugalvojau!). Nepasakosiu, kodėl. Negaliu pamiršt ir Vyckos, juk, nesakykit, buvo phu-unnn! Ir negaliu pamiršt Rimos ir jos nemirtingo "bet jis šaunuolis, kiekvienam sakiny pasigyrė!" Aš nebūčiau aš, jei nebūčiau viso to suregistravusi (akivaizdžiai neturiu ką veikt gyvenime ir tai matosi, tyčiokitės nesityčioję). Pirmyn, vyrai ir kiti, juk mes jau žinom, kad mūsų dėstytojas:

važiuoja į Vokietiją

yra kviečiamas į konferencijas

dėsto keturiuose univeruose

nuo 2004-ųjų yra žurnalo "Balsas" redaktorius

už kalbos kultūrą gavo 10

parašė knygą ir tuoj leis antrą

jį rodys per "Labas rytas"

jo paskaitos bus pačios svarbiausios

moka fiziką

jau 4 metai, kaip nieko nerašė į popierių

dar buvo galima pastebėti, kad jis cituoja McLuhaną, turi daug Buggles klipų ir Windows Vista, mano, kad mes nežinom, kas yra blogai, literatūros teorija, sociologija, politologija ir kiti gudrūs žodžiai (antra vertus, čia negalima pykt, nes gal ir nežinom, juk pažinimui ribų nėr) ir pažiūrėjus iš tam tikro kampo yra panašus į Justin Timberlake (o va šitas pastebėjimas man garbės nedaro).

Beje, aš nesityčioju; čia baisiai gera savybė taip sugebėt apie save papasakot, aš irgi noriu. Tada bent darbą gaučiau, o tai vis lemenu kažką apgailėtino per darbo pokalbius. Čia buvo vietinis paverkšlenimas, taip sakant, sorry for aids, that was me (jei mėgstat balansuojančius ant pointless ribos multikus, kurie stumia ant visko, žėkit Robochicken).

Dar pagalvojau, kad jei netyčia šitas mūsų projektėlis kada išpopuliarėtų, norėčiau, kad niekas, save kaip personažą vienaip ar kitaip atvaizduotą atpažinęs, per stipriai neįsižeistų. Bloga reklama geriau nei jokios reklamos, gal tik išskyrus supuvusį maistą ir pelių galvas čipsų pakeliuose.

Beje, jau pradėjot ruoštis visuotinės knygos isterijos seminarui? Aš irgi ne. Anyway, Navickienė mane sužavėjo savo užsidegimu, noru kuo geriau perteikti ne tik savo dėstomo dalyko žinias, bet ir įtvirtinti mūsų užsienio kalbų bei kompiuterinio raštingumo įgūdžius bei tiesiog auklės sugebėjimu muštruoti vaikučius - oh c'mon, trys kursai, kiekviename po dvi grupes, kiekviena grupė tvarkingai leidžiasi žemyn, sustoja ratuku ir renkasi kiekvienas po skaičiuką... Made my day! 9 is my number of DOOM, taip ir užsirašiau į sąsiuvinuką bepaišydama eilinį savo komiksą-tuometinės nuotaikos iliustraciją ir beburbėdama, jog laisvalaikio problema - jau išspręsta. O argi ne taip?

Cementas, betonas ir kitos statybinės medžiagos

sveiki sveiki, mieli kursiokai,
kadangi šiame 'bloge" galima išsakyti visus rūpesčius, skaudulius,džiaugsmus ir pan., susijusius su leidyba, noriu ir aš pasipasakoti:) O tiksliau iškelti mintį apie betonofkę.
Jau praėjo pirmosios antro kurso savaitės ir būtų pats laikas pradėti kalbėti ir svarstyti apie tai, kokios/kur/kada/su kuo/už kiek betonovkės norim. Nebūkim gi tie, kurie paskui sako: "Ai, o mes antram kurse betonofkės nedarėm". Neįdomu šitaip:)
Manau, jog galim dar labiau visi susibendrauti, artimiau susipažinti su tais, su kuriais to padaryti dar nespėjom, ar pagaliau bent gerai praleisti laiką ir pasitūsinti su kursiokais. Arba jungtis prie kokių nors kitų antrakursių (pageidautina, kad jų vyriškoji kurso dalis sudarytų bent 70%). Galima netgi pagalvoti apie teminį vakarėlį. Žodžiu, įmanomi visokie variantai, tik tereikia noro ir pageidavimo iš viso kurso, o tai reiškia iš jūsų:)

Tarp pirmų ir paskutinių

Peržvelgiant kelių dienų stebėjimus ir pastebėjimus, paskelbiu išklotinę:
Eglė su Rūta tapo pirmosios, oficialiai pasirinkusios kursinių darbų temas. Jos tuo labai džiaugėsi, aš irgi prisidėjau.
Kažkurios dienos vakarą nutariau praleisti žiūrėdamas kino archyvą "Ozo" kino salėje. Su draugu turėjome teoriškai pavėluoti, tačiau sėdėjome laukiamajame kartu su kitais žmoniais ir dvidešimt minučių laukėme kažkokios panelės, kuri yra "kažkur" ir "bet kada" gali pasirodyti. Galiausiai pasirodė Agnė, kuri buvo suklaidinta jos laukusių pirmakursių. Už tai ji gavo paguodos prizą - šokoladinių medalių, o klaidintojas turėjo "verkti" nieko negavęs. Beje, filmai tame centre labai geri rodomi, tačiau jie kone visada būna garsinti rusų kalba. jei tai ne problema - nueikit. Iš malonaus dėdulės gausite krūvą bukletėlių ir lapelių.
O čia dar pridedu vieno veikėjo paveikslėlį (mokytojas iš "South park"). Jei atpažinsite jame tai, ką ir aš pastebėjau - parašykite.
O jei rytoj per Informacines ir komunikacines technologijas Ada su Diana pasielgs keistai - tai joms už tai, kad pralaimėjo man ir Linai šaradų žaidime.
Tiek pastebėjimų šiam kartui, naudokitės įv. rūšių medijomis.

Žaidimas 'Čepytė'

Antrasis žaidimas susijusias su šia įstabia poniute. O taisyklės paprastos - tiesiog liaudies išmintis: pildykite pagal formą "Aš mėgstu Čepytę, bet..."

Po to bus galima rinkti geriausią ;) O aš pradedu..

Aš mėgstu Čepytę, bet tai ne priežastis nekęsti pasaulio (Marius)

Žaidimas ISTORIJA

Kad visiems būtų lengviau įsijausti, skelbiu žaidimą. Nieko originalaus - istorijos kūrimas po 2 sakinius. Kas nors spaudžiate Sukurti pranešimą, tada Redaguoti pranešimus ir redaguodami šį tekstą apačioje rašote istoriją. Kas pirmas po manęs - tas pradeda, o kiti draugiškai prisijungia. 

Impression, September 2nd

Laba diena, brangiejipuikieji, o dabar aš jums pakalbėsiu; labai akivaizdžiai nežiovaukit, nors truputėlį galima :)

Rugsėjo 1-oji kaip rugsėjo pirmoji, nėr ten ko apie ją pasakot (tuo labiau, kad buvau pasibaisėtinai nepilietiška ir nedalyvavau jokiuose ten minėjimuose), bet štai apie 2-ąją šį bei tą papezėti yra daugiau nei būtina! Juk visi tokie šviežučiai-gražučiai, apsikirpę, pailsėję, tik šypsosi, tik sveikinasi, tik mojuoja, akivaizdžiai dar nespėję vieni kitų užknisti, išsiilgę paskaitų ir kursiokų (ar bent taip iš pašalies atrodo!), pasiryžę susitikti su dėstytojų tipais, kokių dar gyvenime nematę (pirmo kurso sindromas: vos pagalvoji, kad baisiau/linksmiau jau būti nebegali, tuoj pat paaiškėja, jog visgi GALI) ir pan. Sužinojau, kas per vasarą kur apsilankė, ko neįleido į klubą už tai, kad 'per meniškai atrodė' (ir taip galima, pasirodo), iš seniūnės išpešiau informacijos apie tai, kad šiųmečiai leidikų fuksai faini ir papavydėjau jiems didesnės lyčių įvairovės. Apturėjom šiandien visas dvi paskaitas, supratau, kad mano nesugebėjimo sutelkti dėmesį sindromas ne tik kad niekur nedingo, bet dar ir nuprogresavo jei ne iki mėnulio, tai bent iki tarptautinės kosminės stoties. Buvau sužavėta tuo, kad pagaliau mokysimės kažką susijusio su specialybe ir nusprendžiau, kad Ruslanas man bus antrasis Misiūnas - vadinasi, žmogus, kurio paskaitas su malonumu lankysiu. Kaip bus su leidinių platinimu dar neaišku, bet Janulionį iš esmės irgi užskaitau. Kas dar? Pusę antros paskaitos trukęs bandymas apsimesti, kad man nesvietiškai įdomu, kitą pusę užpildęs paišaliojimas, kartuvės ir išalkusios Rūtos erzinimas garuojančios kiaušinienės piešinėliais. Kažkieno šūktelėjimas, jog paskaitos teliko 20 minučių ir po to sekęs graudulio kupinas dėstytojo ir palengvėjimo kupinas mano atodūsis. Anyway, bent jau sužinojome, kad Lietuvoje viskas yra ne taip, kaip turėtų būti ir kodėl. Irgi neblogai!

Kadangi nebeišgalvoju o ką čia dar pridurti, iš neturėjimo ką veikti ir durnumo pavadinime bandau cituoti Monet paveikslą, o įrašą apipavidalinu savo šios dienos šedevru, kuris buvo mano nevilties šauksmas ir paguoda kažkur antros paskaitos vidury.

Prisistatymas

Trumpa info:
bendruomenė įkurta - 2007 09 01;
užimama teritorija - ~210 aud. (II kursas), 510 aud. (I kursas);
populiacija 2008 09 duom. - 32 (2007 09 duom. - 35 (-3));
valdymas - demokratinis seniūninis (Agnė M. ir Ieva K.);
įkūrėjas - R. Misiūnas.

Vilniaus Universitetas, Komunikacijos fakultetas. Leidyba - Komunikacijos ir informacijos bakalauras, studijos įkurtos 2004 metais.

Ketvirtoji leidėjų karta išsiskiria nutekėjusių protų gausa, IT technologijų imlumu, pop brand'ų kultūros bei mados vaikymusi, emancipacija, jos viduje gausu frakcijų, grupių; leidikai tarp kitų pasižymėję kaip tolerantiški drebantiems, "15 min" skaitantiems beigi stotelių nerandantiems žmonėms. Tai lėmė dar pradžioje susiformavę seisminiai-cheminiai procesai jų galvose, kolektyvinės pasąmonės ir postsovietinės dvasios jėgos, įsisteigusios kūnuose dar iki įstojimo į šią prestižinę, auksiniu laurų lapų vainikėliu apdovanotą specialybę, išleidusią į pasaulį pirmą kartą, kuri parodys, kad su savo specialybe galima užaugti labai dideliems ir net pralenkti kai kuriuos prekybos tinklus.
Į naujus mokslo metus leidybinkai žengia atsinaujinę, nespėję nusibost ir kupini vieni kitiems staigmenų ir su dideliais ketinimais pateikti sensacijų.

(paimta iš http://wikipedia.lt/Leidyba07)