Laba diena, brangiejipuikieji, o dabar aš jums pakalbėsiu; labai akivaizdžiai nežiovaukit, nors truputėlį galima :)
Rugsėjo 1-oji kaip rugsėjo pirmoji, nėr ten ko apie ją pasakot (tuo labiau, kad buvau pasibaisėtinai nepilietiška ir nedalyvavau jokiuose ten minėjimuose), bet štai apie 2-ąją šį bei tą papezėti yra daugiau nei būtina! Juk visi tokie šviežučiai-gražučiai, apsikirpę, pailsėję, tik šypsosi, tik sveikinasi, tik mojuoja, akivaizdžiai dar nespėję vieni kitų užknisti, išsiilgę paskaitų ir kursiokų (ar bent taip iš pašalies atrodo!), pasiryžę susitikti su dėstytojų tipais, kokių dar gyvenime nematę (pirmo kurso sindromas: vos pagalvoji, kad baisiau/linksmiau jau būti nebegali, tuoj pat paaiškėja, jog visgi GALI) ir pan. Sužinojau, kas per vasarą kur apsilankė, ko neįleido į klubą už tai, kad 'per meniškai atrodė' (ir taip galima, pasirodo), iš seniūnės išpešiau informacijos apie tai, kad šiųmečiai leidikų fuksai faini ir papavydėjau jiems didesnės lyčių įvairovės. Apturėjom šiandien visas dvi paskaitas, supratau, kad mano nesugebėjimo sutelkti dėmesį sindromas ne tik kad niekur nedingo, bet dar ir nuprogresavo jei ne iki mėnulio, tai bent iki tarptautinės kosminės stoties. Buvau sužavėta tuo, kad pagaliau mokysimės kažką susijusio su specialybe ir nusprendžiau, kad Ruslanas man bus antrasis Misiūnas - vadinasi, žmogus, kurio paskaitas su malonumu lankysiu. Kaip bus su leidinių platinimu dar neaišku, bet Janulionį iš esmės irgi užskaitau. Kas dar? Pusę antros paskaitos trukęs bandymas apsimesti, kad man nesvietiškai įdomu, kitą pusę užpildęs paišaliojimas, kartuvės ir išalkusios Rūtos erzinimas garuojančios kiaušinienės piešinėliais. Kažkieno šūktelėjimas, jog paskaitos teliko 20 minučių ir po to sekęs graudulio kupinas dėstytojo ir palengvėjimo kupinas mano atodūsis. Anyway, bent jau sužinojome, kad Lietuvoje viskas yra ne taip, kaip turėtų būti ir kodėl. Irgi neblogai!
Kadangi nebeišgalvoju o ką čia dar pridurti, iš neturėjimo ką veikti ir durnumo pavadinime bandau cituoti Monet paveikslą, o įrašą apipavidalinu savo šios dienos šedevru, kuris buvo mano nevilties šauksmas ir paguoda kažkur antros paskaitos vidury.
Rugsėjo 1-oji kaip rugsėjo pirmoji, nėr ten ko apie ją pasakot (tuo labiau, kad buvau pasibaisėtinai nepilietiška ir nedalyvavau jokiuose ten minėjimuose), bet štai apie 2-ąją šį bei tą papezėti yra daugiau nei būtina! Juk visi tokie šviežučiai-gražučiai, apsikirpę, pailsėję, tik šypsosi, tik sveikinasi, tik mojuoja, akivaizdžiai dar nespėję vieni kitų užknisti, išsiilgę paskaitų ir kursiokų (ar bent taip iš pašalies atrodo!), pasiryžę susitikti su dėstytojų tipais, kokių dar gyvenime nematę (pirmo kurso sindromas: vos pagalvoji, kad baisiau/linksmiau jau būti nebegali, tuoj pat paaiškėja, jog visgi GALI) ir pan. Sužinojau, kas per vasarą kur apsilankė, ko neįleido į klubą už tai, kad 'per meniškai atrodė' (ir taip galima, pasirodo), iš seniūnės išpešiau informacijos apie tai, kad šiųmečiai leidikų fuksai faini ir papavydėjau jiems didesnės lyčių įvairovės. Apturėjom šiandien visas dvi paskaitas, supratau, kad mano nesugebėjimo sutelkti dėmesį sindromas ne tik kad niekur nedingo, bet dar ir nuprogresavo jei ne iki mėnulio, tai bent iki tarptautinės kosminės stoties. Buvau sužavėta tuo, kad pagaliau mokysimės kažką susijusio su specialybe ir nusprendžiau, kad Ruslanas man bus antrasis Misiūnas - vadinasi, žmogus, kurio paskaitas su malonumu lankysiu. Kaip bus su leidinių platinimu dar neaišku, bet Janulionį iš esmės irgi užskaitau. Kas dar? Pusę antros paskaitos trukęs bandymas apsimesti, kad man nesvietiškai įdomu, kitą pusę užpildęs paišaliojimas, kartuvės ir išalkusios Rūtos erzinimas garuojančios kiaušinienės piešinėliais. Kažkieno šūktelėjimas, jog paskaitos teliko 20 minučių ir po to sekęs graudulio kupinas dėstytojo ir palengvėjimo kupinas mano atodūsis. Anyway, bent jau sužinojome, kad Lietuvoje viskas yra ne taip, kaip turėtų būti ir kodėl. Irgi neblogai!
Kadangi nebeišgalvoju o ką čia dar pridurti, iš neturėjimo ką veikti ir durnumo pavadinime bandau cituoti Monet paveikslą, o įrašą apipavidalinu savo šios dienos šedevru, kuris buvo mano nevilties šauksmas ir paguoda kažkur antros paskaitos vidury.
Pranešimai
2 komentarai:
o taip, ikispaustuviniai procesai, manau, bus viena įdomiausių paskaitų!
Ir dar smagu, kad šitas blogas iš tiesų pradėjo veikti:) šaunuoliai Mariau ir Egle!
veikia tai veikia, šaunupuiku, ale norėtųsi, kad tai nebūtų tik 2 žmonių projektas:)
bet juk nebus, ar ne? visi tuoj supuls rašyti ir kitaip reikštis, i'm sure, čia tik pradžioj toki nedrąsūs/aptingę/užsiėmę smagesniais dalykais visi, juk taip? :)
Rašyti komentarą