Ne daug tų naujienų ir yra. Pirma ir svarbiausia - praradome vieną savo kursiokių, Olgą Jelkiną, kuri, geresnio gyvenimo ieškodama, išvyko studijuoti psichologijos į vieną Jungtinės Karalystė miestų. Tai ir linkiu jai sėkmės ten, o kartu ir graužiu save, kodėl aš pats neišvažiavau. Gal nelemta, gal pirmiau reiki išvažiuot pagal Erasmus, po to Erasmus praktika, o galiausiai ir dvišalių mainų pagrindu. Visur užsienis, bet ten tikiusi geresnės kokybės ir kažko naujo/įdomaus, kas reikalautų stengtis labiau nei dabartinė padėtis. Nesijaučiu per daug nutolęs nuo vidurinės mokyklos.
Bet viską pradedu kelione į Berlyną, nebūsiu visą ateinančią savaitę, tad laukiu nesulaukiu susitikimo su išsiilgtaisiais spalio šeštą dieną.
Gal kažkam nepatinka mano kritinis požiūris į studijas, bet pažvelkit į tai kitu kampu - esate kavinėje ir jums siūlo pasivaišinti iš garantijos išėjusiais patiekalais, kai tuo metu konkurentė kavinė (į kurią, beje, tektų važiuoti autobusu) vaišina ką tik pagamintais patiekalais. Taip, mes alkani, artimoje kavinėje dirba teta, ten gera atmosfera, ten eina jūsų draugai. Bet esmė - valgis, o aš noriu jo šviežio. Čia galima sulygionti ir Skrobačą su Kaunu ir jų dėstyta popieriaus klasifikacija. Manau, daug dalykų, kas mums išdėstoma, yra pasenę, tik ne viską galime tinkrinti.
Čia tokis video, kuris gal neiliustruoja, bet parodo, kaip turėtumėme rodyti požiūrį į šiuometinį mokymo lygį.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Užsisakykite
Pranešimai
Komentarai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą