Šeštadienį, Rugsėjo 27- tą dieną Vilnių sudrebino pasaulinio lygio ir pasisekimo elektroninės muzikos festivalis „Sensation White“. Jis yra vadinamas visų pasaulio šokių muzikos renginių lyderiu (World‘s leading dance event- šio renginio etiketė) ir keliauja po visą pasaulį, skleisdamas House muziką ir džiugindamas jos gerbėjus. „Sensation White“ tėvynė yra Olandija: pirmasis toks renginys nustebino efektais ir apkutino įspudingu garsu šios šalies sostinę Amsterdamą. Nuo to laiko daugybė house ir kitos elektroninės muzikos fanų laukia renginio savo šalyse arba išsiruošia į tolimiausius pasaulio kraštus, kad pajustų, ką reiškia žodžiai, ištarti storu vyrišku balsu, skambant dangiškiems garsams,- „Welcome to Sen-sa-tion“. Na ir visa tai, kas dedasi po to.
Šiemet Vilniuje apsilankė keli visame pasaulyje garsūs didžėjai: Fedde le Grand ( ypač išpopuliarėjęs po „Put ypur hands up for Detroit“ ir neseniai radijo stotyse skambėjusio „Let me think about it“), Marco V (apie kurį beveik nieko nežinojau iki Sensation), Darren Emerson (jis sukūrė vieną nuostabiausių, legendinių kūrinių Underworld- Born slippy), Benjamin Bates (pagarsėjęs savo kūriniu „Whole“, taip pat žinomas kaip apie ŽIV ir AIDS informuojančios olandų orgnizacijos ambasadorius) bei Funkerman (jo vizitinė kortelė- kūrinys „Speed Up“). Šias pasaulinio lygio žvaigždes apšildė Ignas- Lietuvos elektroninės muzikos pasididžiavimas, atstovaujantis Lietuvą įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose.
Prieš koncertą truputį skaičiau, kiek daug garso ir vaizdo aparatūros buvo vežama į Lietuvą dėl šio renginio. Taip pat žiūrėjau nufilmuotą Sensation White, vykusį šiemet Amsterdame, ir žinojau, kad į Vilnių atkeliauja ta pati dekoro detalė: didžiulis baltas medis, išsiraizgęs virš visos salės ir simbolizuojantis Rojaus sodą ir medį, nuo kurio Ieva suvalgė obuolį, dėl kurio jie, kartu su Adomu, buvo išvaryti iš Rojaus. Žinojau, kad vakarėlio tema yra meilė, todėl nusiteikiau romantiškiems efektams ir aplinkai. „Love conqers all“- vis dar skamba galvoje.
Muzika. Daugumą grotų kūrinių girdėjau pirmą kartą, todėl aptarsiu tik keletą- tų, kuriuos žinojau jau anksčiau ir labai džiūgavau juos išgirdusi. Pirmasis man laimės suteikė Benjamin Bates, sugrojęs savo hitą „Whole“. Tai buvo pirmieji garsai, suvienję visą publiką bendrai dainai. Atėjus prie pulto Funkerman, jau nuo pirmų garsų supratau, kad laukia kažkas neeilinio. Šis didžėjus man patiko labiausiai iš visų pasirodžiusių Sensation‘e. Jis priminė netgi legendinę Bob Marley dainą „Sun is shining“, kuri viso pasaulio žmonėms asocijuojasi su laisve, nevaržomu gyvenimo būdu. Turbūt todėl visų susirinkusiųjų rankos, grojant legendiniams žodžiams „I‘m a rainbow too...“, buvo sunertos W (white) forma. Tai buvo ne vienintelė Funkerman staigmena: pasirodymo vidyryje jis užgrojo visiems gerai žinomą Pryda- Pjanoo. Tai leido visiems grįžti į realų pasaulį ir patrypčioti į gerai pažįstamą ritmą. Vėliau sekė Megamix‘as, kuris, kiek teko girdėti atsiliepimų, daugeliui paliko didžiausią įspūdį. Asmeniškai man nelabai patiko ši renginio dalis, nes skambėjo nemiksuoti populiarūs, komerciniai kūriniai, kurių kiekvienas gali pasiklausyti ir savo namuose ar per radiją. Man įdomiau buvo išgirsti pačių didžėjų kūrybą ir parinktą muziką, kuri yra nežinoma, tačiau, jų nuomone, reikalinga mums išgirsti. Fedde le Grand savo pasirodymą pradėjo nuo anksčiau minėtų savo garsiausių kūrinių, tačiau vėliau maloniai nustebino netikėtu skambesiu, gan sunkia house muzika. Vienas iš ispūdingiausių jo pasirodymo monentų- minios šėlsmas, išgirdus vienos kokybiškiausių ir žinomiausių Jungtinės Karalystės grupių Coldplay- Clocks. Marco V buvo maloniausio skambesio svečias Sensation. Jo grojama muzika buvo ne per sunki, tačiau kojas vertė kilotis pačias. Jo koziris buvo Depeshe Mode- Personal Jesus. Paskutinysis grojo Darren Emerson. Jis neleido atsikvėpti nė minutėlės iki pat septintos valandos ryto, kuomet dauguma išsiruošė namo (tarp jų ir aš). Matėsi, jog šis didžėjus manė, kad iki pabaigos pasiliko tik ištikimiausi ir pašokdino savo sunkiais, techno muziką primenančiais kūriniais.
Aplinka darė sunkiai suvokiamą poveikį. Vizualizacijos, dekoracijos, apšvietimas vertė pasijusti kitoje, nežemiškoje aplinkoje. Lempos, primenančios žvaigždes, per ekranus rodomi dangaus, rojaus sodo vaizdai, pagal muziką pritaikytas apšvietimas- viskas vertė dar labiau įsijausti į garsus ir dar labiau atsiriboti nuo aplinkos.
Kokį poveikį man padarė lankytas renginys? Iki šiol negaliu atsigauti nuo patirtų įspūdžių ir vėl sugrįžau į senas vėžias: iškeičiau visą kitą muziką į house.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą