Emilie Autumn - dainininkė ir dainų autorė, puikiai įvaldžiusi elektrinį smuiką bei žiūrovų žavėjimo meną. Šiuo metu Emilie su savo merginų grupe Bloody Crumpets koncertuoja Europoje. Neįtikėtina, tačiau ši persona, kurios kuriamą muziką galima būtų apibūdinti kaip dark cabaret, synthpop, darkwave, neoclassical ir dar krūvos kitų stilių mišrainę, nepamiršo ir Vilniaus - spalio devynioliktąją visi "prijaučiantys" Emilie rinkosi Grand Casino World šampano bare ir, nė kiek neperdedu, liko priblokšti ir sužavėti. Susidariau įspūdį, jog net ir tie skeptiškieji (yra tokia žmonių dalis, bet negaliu nepripažinti, jog jų kritiškas požiūris leidžia kitiems pažvelgti į pasaulį plačiau) neliko abejingi.
Nežinia, ar dėl to, kad Emilie Autumn kol kas nėra taip plačiai žinoma, ar dėl organizatorių tingėjimo plačiau reklamuoti renginį, tačiau žiūrovų tebuvo apie pusantro šimto. Antra vertus, nuo to tik mažiau grūsčių! Kaip ir priklauso, koncerto teko laukti gerą valandą, bet jau kai jis prasidėjo...
Pamėginkite įsivaizduoti: penkios teatrališkos merginos mažytėje išpuoštoje scenoje kuria chaosą, pasigirsta pirmieji 4 o'Clock garsai, iš už širmos pasirodo Emilie, pasipuošusi korsetu, tvarsčiais ir žiurkės uodega... "Ši vieta - akivaizdžiai pernelyg prašmatni mums visiems, bet nesijaudinkite - po visko ji tikrai tokia nebebus!", sako ji mums, o vėliau liepia visiems mums ipirmosiose eilėse susėsti ant žemės, "kad galėčiau jus visus matyti, o jūs visi matytumėt mane". Ir Emilie dainuoja, groja elektriniu smuiku ir klavesinu, bendrauja su savo Bloody Crumpets merginomis bei žiūrovais, pilsto "arbatėlę", dar spėja iškeikti garsistą bei visus niekadėjus, kadaise pavogusius scenos papuošalus - meškiukus Suffer ir Suffer No.2 ir pasidžiaugti, jog Suffer No.3 Lietuvoje gali jaustis saugus, o publika dainuoja ir šėlsta kartu, o Victoria bučiuojasi su priekyje esančiomis merginomis (ar minėjau, kad mes ir buvome priekyje?), o per dainą "Liar" spėju smagiai susirėkauti su Sugarless, o per visą tą laiką taip norisi tikėti, jog šis jaukus pragaras niekad nesibaigs. Be abejo, jis baigiasi, Emilie su merginomis pasirašinėja gerbėjams ir randa laiko pabendrauti su kiekvienu norinčiu, o publika pamažu skirstosi. Ironiška, tačiau apšildanti dainininkė Vic Anselmo groja po Emilie Autumn, mes juokiamės, kad tai Emilie apšildė Vic ir liūdime, kad būtent dėl šio nesusipratimo daugybė žmonių taip ir nebesulaukė jos pasirodymo. Ką padarysi. Tuo labiau, jog, pamačius ir išgirdus tai, kas geriausia, daugiau nieko ir nebesinori.
Galiu pripažinti: tokį puikų šou retai kada tenka pamatyti. Bet kai jau tenka, tokie renginiai įtraukia nuo pat pirmo garso, nuo pat pirmo vaizdo taip, kad daugiau nebepaleidžia. Ir nupasakoti juos sudėtinga - juk visada lengviau ironiškai krizenti ir baksnoti pirštu į tai, kas buvo ne taip. Tiesa, ir čia ne viskas buvo tobula - buvo galima dar kartą įsitikinti, jog lietuviai nelabai moka elgtis su garso aparatūra: Emilie Autumn per ausines galėjo girdėti tai vien savo balsą, tai vien muziką, tai išvis nieko, tad galiausiai nusprendė tęsti koncertą be jų. Lieka tik džiaugtis, jog šie nepatogumai nesukėlė trukdžių žiūrovams - nebuvo jokių dainavimų "pro šalį", bet juk jų ir neturi būti gerame koncerte, ar ne?
Nežinia, ar dėl to, kad Emilie Autumn kol kas nėra taip plačiai žinoma, ar dėl organizatorių tingėjimo plačiau reklamuoti renginį, tačiau žiūrovų tebuvo apie pusantro šimto. Antra vertus, nuo to tik mažiau grūsčių! Kaip ir priklauso, koncerto teko laukti gerą valandą, bet jau kai jis prasidėjo...
Pamėginkite įsivaizduoti: penkios teatrališkos merginos mažytėje išpuoštoje scenoje kuria chaosą, pasigirsta pirmieji 4 o'Clock garsai, iš už širmos pasirodo Emilie, pasipuošusi korsetu, tvarsčiais ir žiurkės uodega... "Ši vieta - akivaizdžiai pernelyg prašmatni mums visiems, bet nesijaudinkite - po visko ji tikrai tokia nebebus!", sako ji mums, o vėliau liepia visiems mums ipirmosiose eilėse susėsti ant žemės, "kad galėčiau jus visus matyti, o jūs visi matytumėt mane". Ir Emilie dainuoja, groja elektriniu smuiku ir klavesinu, bendrauja su savo Bloody Crumpets merginomis bei žiūrovais, pilsto "arbatėlę", dar spėja iškeikti garsistą bei visus niekadėjus, kadaise pavogusius scenos papuošalus - meškiukus Suffer ir Suffer No.2 ir pasidžiaugti, jog Suffer No.3 Lietuvoje gali jaustis saugus, o publika dainuoja ir šėlsta kartu, o Victoria bučiuojasi su priekyje esančiomis merginomis (ar minėjau, kad mes ir buvome priekyje?), o per dainą "Liar" spėju smagiai susirėkauti su Sugarless, o per visą tą laiką taip norisi tikėti, jog šis jaukus pragaras niekad nesibaigs. Be abejo, jis baigiasi, Emilie su merginomis pasirašinėja gerbėjams ir randa laiko pabendrauti su kiekvienu norinčiu, o publika pamažu skirstosi. Ironiška, tačiau apšildanti dainininkė Vic Anselmo groja po Emilie Autumn, mes juokiamės, kad tai Emilie apšildė Vic ir liūdime, kad būtent dėl šio nesusipratimo daugybė žmonių taip ir nebesulaukė jos pasirodymo. Ką padarysi. Tuo labiau, jog, pamačius ir išgirdus tai, kas geriausia, daugiau nieko ir nebesinori.
Galiu pripažinti: tokį puikų šou retai kada tenka pamatyti. Bet kai jau tenka, tokie renginiai įtraukia nuo pat pirmo garso, nuo pat pirmo vaizdo taip, kad daugiau nebepaleidžia. Ir nupasakoti juos sudėtinga - juk visada lengviau ironiškai krizenti ir baksnoti pirštu į tai, kas buvo ne taip. Tiesa, ir čia ne viskas buvo tobula - buvo galima dar kartą įsitikinti, jog lietuviai nelabai moka elgtis su garso aparatūra: Emilie Autumn per ausines galėjo girdėti tai vien savo balsą, tai vien muziką, tai išvis nieko, tad galiausiai nusprendė tęsti koncertą be jų. Lieka tik džiaugtis, jog šie nepatogumai nesukėlė trukdžių žiūrovams - nebuvo jokių dainavimų "pro šalį", bet juk jų ir neturi būti gerame koncerte, ar ne?




Nuotraukas pasiskolinau iš čia: http://foto.plasmy.azuolas.org/thumbnails.php?album=100&page=1
2 komentarai:
įdomu paskaityt buvo, nes, prisipažįstu, visiškai nieko negirdėjau apie Emilie...
Iš kur tu apie ją žinai?
atsitiktinai išgirdau ir patiko, priminė mano mėgstamus The Dresden Dolls, o tada pasidomėjau daugiau :)
Rašyti komentarą