linkejimai

na, ka mielieji! visokeriopos sekmes ryt!
vis tiek kazkuo dziaugsimes!
iki!

Justuksas
Groningens

olandiskas naujienas 2

labuks brangus grupiokai, kursiokai ir siaip prashalaiciai,

pirmiausia Justuksas nori atsiprasyti, kad tiek ilgai anei zinios nepranese, bet va kad jinai buvo lankoma savo lietuviku draugelku pastarosiom dienom ir siaip uzvirto asmeniniai nesklandumai, bet pameginsiu asmeniskumus pakisti i sali ir jus pamotyvuoti Erasmusintis.
Vaikai, vaikai, kad jus zinotumet, kur as patekau! as nesuprantu, ar cia visiems taip pasiseka studenciokams, ar cia siaip man syptelejo kazkas , bet gyvenu taip, kaip, matyt, net planuot neplanavau. atrodo nieko tokio ypatingo, bet kartu ir kazkas fantastisko... nera cia tasai tipinis erasmusas, kai tusai , baliai , vakareliai ir fiestos (nu mazdaug ka lt maciau is erasmusaujanciu) pas mumi biski sitaucija kitoniska. negaliu sakyt, troskulys nekankina, randam tu progu ji numalsinti, bet siaip vien tuo nesiteninam. tai va pati situacija barakeli jegine: visi i tokia pacia klampyne imesti, tai ir kapanojames bendrai, visi noriai bendrauja, pazindinas, netgi draugaujasi po menesiaus cia... tikrai netikejau, kad tas vieningumas cia taip isryskes, vieni uz kitus ainam, visur kvieciam, dalyvaujam . be abejaus, ner cia visas barkas toksai , bet jau turim ta pagrinduka kuri sudaro kokia tai desymke zmoniu, nu tai taip ir gyvenam: kur vienas gauna pakvietima , ten ir kiti 9 jungiames; )))). ir su valgiu panasiai buna( jo gamyba turiu omeny)pradzioj pacios sau gaminom su ta Eglike lietuve, o daba jau ratais vaikstom, kur koks skanesnis kvapelis kokiam aukste pasitaiko, tenais ir uzsiliekam, ir pacios be abejaus neskupavojam, ryziais, makarais liaudi pavaisinam. negi gaila??; ) tokia situacija su barkakeliu musu, siaip sklando gandai, kad musiskis barks pats kaip ir lieviausias ir mazdaug is kt baraku zmones yra gasdinami: " jeigu siuklinsit ar siaip blogai elgsites, tai issiusim i Van Houtenlaan, bus Jums!" ( cia tipo i musu baraka ), bet mes tai nesuprantam, ko jisai cia toksai laikoms lievu, uztat mum gerai - galim sau bele kaip elgtis, bele ka daryt, nes blogesnio varianto jau nebera, ner kuo musu gasdinti; ))))
siaip jamam veiklos kokios tik jau berandam: kins, teatras, paciuzos, begims ir be abejones - dvyrkos!!!!!! na, asmeniskai man tai dviraciai ciuju sudaro koki penksim procentu viso dziaugsmo cionais, o gal net daugiau... kiekviena diena minam i univiera 40min, ir atgalios parriedam toki pat kelia, i jau nesvarbu ar puga, ar lietus, ar saule vis tiek zinai kad reiks riedeti, tai jau pasidarem atsparios oru kaitai, nes kol pasieki unika ors tris kartus pasikeicia. nors siaip, reziume - pas mumis jau pavasaris! bun iki desimt laipsniu ikaista, tai jau tas kvapas toksai ziedu sklando ir as jam neatsispiriu, ir siandien grizdama is univiero radau geliu pievoj kazkokioj, nepaisant to kad fioletines pasitaike ir kvapo ne per skaniausio, visgi - prigriebiau saujele - tai daba va ir groziuos biski toliau nuo uosles pasimerkusi... ; )
univiers kaip po senovei, vis dar stovi. nznau, yra cia to veiksmo ir mokslo tik noro kazkaip nelabai; ). bet paskaitos negali sakyt, neprastos yra, pats destytoju bendravimas biski i keistuma man, susikelia geruliai kojas ant kedes i pasakoja, kas ka. yra visko: ir nuobodulys is koto vercia, ir susidomejimas kviepuot neleidzia. visa ko! tik tiek kad paskaitos po 2-3 h trunka, keistai su tuo laiku cia, daug siaip praleidziam laiko ir grupese dirbdami, tai irgi vieni labiau prisided , kiti maziau bele kaip . svarbu, kad padarytume ant galo. as tai i galva nelbai imu, man kazkaip biskiuka ne tasai intriguoj. as ten paguodziu savo grupe, kad kaip nors pasidarysim, i toliau pamazu judam; ).
na tai rastelejau si bei ta, sakau mielieji, ko jau sunkmetis ner labai nuskriaudes, bandykit sparna kelt, as kol kas tikrai nesigailiu. o kad ir kaip bebutu, jau daba galiu sakyt, kad menesi atgyvenau kaip reikals! uzsikroviau emociju dar kokiem dviem menesiems i prieki; )
linkejimai Jums!
jei kas turit kokia minute - kita - rastelkit, i man idomu, kaip ten tie mana leidybininkai teksta vaizdu keicia ;)
iki!

Pirmas semestras: išgyvenusieji tai girdėjo

Ačiū Eglei D., sukaupusiai gardumynų per visus semestrus:

Vytautas Michelkevičius:

"Oi, kaip seniai į sąsiuvinį rašiau ką nors..."
"Jeigu ežeras bus išdžiūvęs, jūsų niekas negirdės"
"Kremtant sūrainį, tekant sūriui pro dantis, prisiminti televiziją"
"Jūs sėdit taip, kaip raidės knygoj - iš viršaus atgal"
"Aišku, visada yra sunku žmogui išsiskirti su vienu ar kitu organu... Todėl vieni bijodami nuolat kalba, kiti dar kažką daro"
"Aišku, aš, kaip tikras fetišistas, užsisakiau tą McLuhan'o knygą"
"Gliaudai popkornus, pili Coca Colą draugui ant sijono... (auditorijoje juokas) Tai ką, dar neturit draugų transvestitų?!"

Ruslanas Skrobačas:

"Leidiba"
"Vadiba"
"Spauda yra pagrįsta alkoholiu"

Žygintas Pečiulis:

"Dabar mano kojos/rankos blokuojamos, bet va išeičiau toliau, tai jau kaip pakomunikuočiau!"
"Koks kvailelis galėtų komunikuoti su savimi?"
"Jūs jauni, jūs neturėjot VANILINIŲ plokštelių"
Kalbėdamas apie neteisingai interpretuojamas medijas: "Aš įsivaizduoju, kuo jūs ten mane paverčiate!"
"Morzė kūrė abėcėlę, bet netyčia sukūrė ir aparatą"
"Moksleiviai, kurie yra pensininkai ir pensininkai, kurie yra bedarbiai"
"Šitas kanalas rodo vienišoms moterims, o šitas - vienišiems... oi, tai yra, liūdniems vyrams"
"Įsijungiate kanalą ir patiriate, kad mėgstamiausia laida jau prasidėjusi"

Alma Braziūnienė:

"Man neįtikėtina, kaip jūs galėtumėte nesiklausyti knygos istorijos! Juk tai taip įdomu!"
"Ar lankotės svetainėje "epaveldas"?" (Tokiu tonu, lyg joje nuolat nesilankyti būtų tolygu nežinoti, kas yra dramos teatras)
"Visi išėjo ir paliko mane tamsoj... O kodėl Braziūnienė tokia nuskriausta?"
- Kai konspektuosit, prisiminkit, apie ką kalbėjau.
- Dėstytoja, mes NEGIRDIM, ką jūs šnekat, kaip mes galim konspektuot?

Linas Janulevičius:

"Didžiulė balta knyga, kaip ir graži iš veido"
"Nežinau, ar čia gera idėja Coffee Inn'e tos knygos, kai užsisakai kotletų..."

Julija Čepytė:

"Aš atsiųsiu jums sandą į e-mailus, kad nereikėtų stovėt eilėj ir daugintis"
- Bet, dėstytoja, mums daug neaiškumų...
- Tai bus dar daugiau!

Zinaida Manžuch:

"O jums gal dar neteko susidurti su nuobodžiais dėstytojais? Liūdnas juokas... Na gerai, aš pasistengsiu, kad jūs neužmigtumėt. Na gerai, galėsit pamiegoti, aš nekreipsiu dėmesio"
"Su publika bendravo akivaizdžiai ne ta vieta, kurią šiaip žmonės panaudoja bendravimui"

Andrius Dubinas:

"Pašnekėsim apie monitorius... Būna skystų kristalų monitorių... Gal turit kas nors?"
"O žinot youtube?"
"Laikrodis paprastai arba rodo kažkokius tai ženklus, arba nerodo"

Povilas Gylys:

"O žiemą gi nieko neveiki! Vadinasi, gali mažiau valgyt!"
"Gamtos daiktui medžiui suteikiama visuomeninė grėblio forma"
"Uraganai pabrango tris kartus. Visur infliacija!"
"Jei žmogus turi daugiau proto nei daiktų, čia jo nelaimė"
"Kursą baigėm. Mikroekonomika ištyrinėta."

Remigijus Misiūnas:

"O kas atsakys už sužalotus vaikų gyvenimus?" (apie per atvirų durų dienas pernelyg gražiai būsimiems studentams pateikiamą mūsų specialybę)
"Perku knygą, atiduodu kaimą su 50 baudžiauninkų" (apie kadaise tokias aukštas knygų kainas)
"BGAK - Buitinis Gyventojų Aptarnavimo Kombinatas, dar žinomas kaip Būk Gudrus, Apgauk Kitus!"
"Ir štai 500 kraugerių plėšikų žiūri į jūsų piniginę"
"Penkios bažnyčios plaukia per jūrą"
"Ir štai vėl vargšą lietuvaitį kiša po žeme"
"Darbas redakcijoje yra liūdnas, nykus ir beviltiškas"
"Žmogų nuo apsilankymo knygyne sustabdo nepilnavertiškumo kompleksas"
"Jau geriau jis tegul rašo tą savo grafomanišką romaną ir mes jam mokėsim, negu kad jis neturės darbo ir valkataus" (apie rašytojų rėmimo politiką Skandinavijoje)
"Na, čia jau intelektinio turto vagystė, bet ką jau padarysi"
Kažkas jam skambina telefonu. R. Misiūnas susiranda telefoną, pasižiūri, kas per skambutis. Susidomėjęs sako: "Oooo... einu atsiliept, atsiprašau". Po to kiek patylėjęs priduria: "Nežinau, kas skambina".
"Jei nedirbi su skaitmeniniu formatu, tavęs nėra leidyboje"
Apie linijinį pasakojimo būdą: "Jis bėga paskui ją. Ir bėga tris šimtus puslapių."
"Konjako gėrimas su mokytojais atsiliepia inkstams ir kepenims"

Birutė Palovienė:

"Give a good example of a bad example"

Irina Melnikova:

"Ne kaip redaktoriui, Joyce'ui pavyko suprasti savo tekstą, nors ir ne iš karto"

Rima (apie V. Michelkevičių):

"Bet jis šaunuolis, kiekvienam sakiny pasigyrė!"

Mūsų grupelės šūkiai marketingo projektui, taip ir nepaviešinti iki šiol:

"Play safe. Use umbrella."
"Skėčių valdovas: Skėčio brolija."
"Skėčių valdovas: Septynios tvirtovės."
"Skėčių valdovas: Lietaus sugrįžimas."

Aš:

"O kai aš gausiu padidintą stipkę, tai jums alaus pastatysiu!" (kai visi suvokia, jog su savo pareigingumu ir paprastos niekad negavau ir negausiu)

Ačiū Eglei M., atsiuntusiai Broniaus tautosakos:

Bet pradėkime nuo dar pradžiau.
Pakaupiu vieną, tris interesus.
Sakau: "būk vyras, nevežk knygų".
Gal pavyktų, bet ne šiandien.
Chmieliausko knygos platinamos kioskuose.
Kompiuterinis pardavėjas.
Elektriniai nepatogumai.
Pirktų elektriniu būdu.

O čia ir mano paties šiek tiek sukaupta:

Časas:

Daug paprasčiau trupučiuką.
Brangsta šildymas už elektrą.
Koks čia fakultetas? Pas jus viskas sulūžę.
Jūs magistrantai?
Kodėl jūs tokie pasyvūs?
Greitos skyrybos: greičiau tik užmušti.
Erotinis baras: pigiau tik išprievartauti.

Pečiulis:

[...] Disney Channel, žinot šitą, grįžę namo pažiūrit.

Skrobačas:

Būtumėt XIX a., ir jūs tą patį padarytumėt.

Bronius:

„Coffee Inn“ valgant kotletus nelabai norisi knygas vartyt.
Į MAXIMA nebeeinu , nes nerandu pieno ir sukyla nevai.
Taip, kaip aš padariau, niekas taip nedaro.
Aš dalyvavau konkurse, aišku pralaimėjau.

sviezios naujienos is olandijos, kadangi internetas kambary dar nesiranda, gaunate mielieji labai jau intymu - seimyniska - bendraji laiska: )

Labs mylimi zmones mano, trumpai drūtai apie ta atkeliavimą: taigi – pradžioje viskas vyko kaip is pypkes: pagal planą, kaip ir rašiau: arbatikes gėrimas Rygos aerouoste, susitikimas lėktuve su tom sesikėm, išlipimas Amsterdame, lagamino radimas, traukiniu stotis ir keliavimas 2,5 h traukiniu tiesiai i Groningena, jokiu trukdziu, jokiu persediejimu, ta viena sese lipo kažkur vidurkely keliones musu, nes jos miestuks arčiau Amsterdamo, tai va. Šnekėjom šnekėjom su ta Egle, kol žiūrim kad jau kažkokie daugiaaukščiai prasideda, abi taip susizvlgem, nu turbu cia ne tas musu gražusis studentu miestuks, bet – klydom, uzrasas „Gronongen“ viską paaiškino. Tai is prazdiu pamanėm, kad jis toks daugiaauksiciu apsupty, bet nuomone pasikeite, kaip tik išlipom stoty – nepagailėjus 50 centu nuvariau i tuliką, o tenais ir pasirode kas per miestelis tas Groningenas: zvakes dega tulike!!!!! Smilkalai kvapus skleidizia: DDDD, nu zodziu – stai tau ir tualetėlis, tai grizus nuraminau Egle, kad sprendziant is matyto vaizdo i neprasta vietike patekom. Na tadar ilgai nesibastinėjo, paziurejom keleta minucikiu i krūvas gulinciu dviraciu, po to i kitas krūvas stovinciu dviraciu, nu ko ko ju tai cia tikrai netruksta, net porikes vazinej susikabanie rankom dviračiais, nevaikšto piestom :DD nu va prisiziurejom vaizdu ir šovėm abi taxiuko gaudyti, o ju ten daug – tik ir laukia studentu
, tai nuveze mus i ta jau vadinama barakeli: ). Lekiam gatvėm , grozis nuostabus, mazi namukai, sviesikes dega, dideli langai – nu taip jauku – vienoda, ir stai netikėtai isnyra musu gargaras – 7aukstis ne i tema, nu jis tarp tu mailiuku namu ikistas, toks kaip vilnietiškas tas baraks, nu daugiaaukštis – emosciju jokiu, nei grazus , nei ne – toks milmins ir tiek: ) tai va, prie duru is karto pasitiko toks berniukas, dave raktus , na pagal planą vel – mane palydėjo i kambarį, o egle nuruko i savo 7aji auksta: ). Praveria duris – o mano kambarys toc toc is paveiksliuko to – mazultelis: lovike, spinta ( su pakabom), staliuks, lempa, indai!!!, veidrodis, nu to , ko reikia – nei daugiau, nei mažiau: ))))). Jaukus labai tas kambarėlis, virtuves paprastos nedideles 2 ant koridoriaus, dusai geri, tulikai irgi tvarkingi, šaldytuvai koridoryje, nu neturiu prie ko prikibt: ). O va pas egle, toks daug didesnis tas kambarys, ale dvivietis jis atrodo, sofke papildoma pastatyta, nu o daugiau tas pats koridoriuos, tai sakem pas ja Baliu namai bus , jei ka: )). Tai tokie įspūdžiai apie ta atvykimą, iejima i naujuosius, laikinuosius namus: ]. Dar žadėjom išsikraut rūbus bet paskui sakom, bus to laiko – tai išvarėm i miesta!!! Oj grazu tenais, nu vakare tiek ir tematėm, bet apsviesta, nu taip labai šiltas miestukas, visu ko paklausiam angliškai kalba, tokie draugoviški atrodo. Tai va islekem abi vakar vakare i ta miesta, is karto susirašėm su ta kita lietuve – siauliete ir šiaip ne taip pasimtem, o tada jau i kabakeli is karto trise šovėm, pakalbėjom apie visus reikalus, jinai dviese su kazkokia kiniete gyven, bet nieko sake tokia beveik normali J. Tai ji paklaus tos kinietes del dvyrku, dar žadam snd eiti korteliu telefono olandisku pirkt ir vel vakare tiksimės su ta lietuve – Ieva: ). Reik greičiau dvyrkas pirkt, nes iki centriuko mum yra paeit, apie 30 min piestom, tai atsibos vaiksiot: ).
Nu va , o šiandien 2009.02.02 (pirmadienis), pramiegojau iki 11, atsikeliu – ner ko kviepuot, buvau biski radijatoriu pasireguliavus, kad ranksluotis isdziutu, tai aisku nepamažinau šilumos, db kokie 25 laipsniai, tai taip i gyvenu balkono durys pravertos, i koridorių irgi pravertos, kad įkvėpčiau :D. Tai db buvo iki parduotuves nueje, prisipirkom siurio, vandens, duonos, pienos, sausu pusryciu ir aliuko papirkom pradžiai kad turetume, šiaip kainos puse velnio, piens 80 euro centu, duona 1.2 eura, sūrio labai pigaus nera, kylas 7 -8 eurai, nu bet biski nusipirkom pradžiai i va, gal da pigesnio kur rasim.
Nu ka pradžiai man atrodo per akis cia prirašiau, maždaug gal pasijus kaip cia kas cia. Oras toks vejuotas, bet sauleta, kapisons reikalingiausias rūbas cia: ))). Nu einu pas egle sita laiškiuką persiust, o jus perduokit kas kam.

Iki!!!!
Jusu Justuks, einantis pas egle laisko siust ir kavintis: ) beje – TARAKONU kol kas NERA!: DD

Neįkainojama papiruso galia

Tie leidėjai faini žmonės :D Argi ne taip? O kadangi mano galva vis dar prikimšta visokių neaiškių datų ir faktų iš isterinio knygos pasaulio (gal dėl to Bronius ne tik kad ten netelpa, bet tiesiog net nelenda), visai smagu buvo ir šitą paskaityt. Dalinuosi su būsimais leidėjais tuo, kuo esamas leidėjas dalinasi su manimi.

How it Happened
Isaac Asimov

My brother began to dictate in his best oratorical style, the one which has the tribes hanging on his words.

"In the beginning," he said, "exactly fifteen point two billion years ago, there was a big bang and the Universe–"

But I had stopped writing. "Fifteen billion years ago?" I said incredulously.

"Absolutely," he said. "I'm inspired."

"I don't question your inspiration," I said. (I had better not. He's three years younger than I am, but I don't try questioning his inspiration. Neither does anyone else or there's hell to pay.) "But are you going to tell the story of the Creation over a period of fifteen billion years?"

"I have to," said my brother. "That's how long it took. I have it all in here," he tapped his forehead, "and it's on the very highest authority."

By now I had put down my stylus. "Do you know the price of papyrus?" I said.

"What?" (He may be inspired but I frequently noticed that the inspiration didn't include such sordid matters as the price of papyrus.)

I said, "Suppose you describe one million years of events to each roll of papyrus. That means you'll have to fill fifteen thousand rolls.You'll have to talk long enough to fill them and you know that you begin to stammer after a while. I'll have to write enough to fill them and my fingers will fall off. And even if we can afford all that papyrus and you have the voice and I have the strength, who's going to copy it? We've got to have a guarantee of a hundred copies before we can publish and without that where will we get royalties from?"

My brother thought awhile. He said, "You think I ought to cut it down?"

"Way down," I said, "if you expect to reach the public."

"How about a hundred years?" he said.

"How about six days?" I said.

He said horrified, "You can't squeeze Creation into six days."

I said, "This is all the papyrus I have. What do you think?"

"Oh, well," he said, and began to dictate again, "In the beginning–Does it have to be six days, Aaron?"

I said, firmly, "Six days, Moses."